- marūdyti
- ×marū̃dyti, -ija, -ijo (brus. мapyдзiць, l. marudzić), marùdyti 1. intr. J labai nesparčiai ką daryti, gaišti, vilkinti: Nemarū̃dyk, laikas brangus Pn. Tu vis marū̃diji, greičiau duok valgyt? Ut. Rugiai jau byra, o jis su pūdymu marū̃dija Brž. Nemarū̃dyk, greit ateik! Dglš. | refl.: Ką jis ten marudijasi, paskui nesuspės! Lnkv. 2. tr., intr. G96 trukdyti, gaišinti: Eik lauk, nekėlęs alasą, i marùdysi čia mane visą dieną! Jrb. Bėk iš čia, vaike, nemarudyk man darbo! Ldvn. Nemarudykit, leiskit pabaigti darbą, paskui pasišnekėsim Sdr. 3. intr. nepadaryti, kas apsiimta, apgaudinėti: Koks čia darbas – tik marùdija, ir gana Lnkv. Kam taip reik žmonis marū̃dyti (pažadėti ir neištesėti) Sg. 4. tr. kvaršinti: Ko tu jam marūdiji galvą! Brs. Nemarū̃dyk ma[n] galvos: sakiau, ka neisiu! Šln. 5. refl. J vesti. \ marūdyti; pamarūdyti; pramarūdyti; sumarūdyti; užsimarūdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.